prižadėti

prižadėti
prižadė́ti, prìžada, -ė́jo K, NdŽ, KŽ, DŽ1 1. intr. D.Pošk, S.Dauk, Sut, I, N, M, L, LL97,113, Š, Rtr pasakyti ką darysiant, duoti pažadą, pažadėti: Pryžadėk iš naujos visokių griekų sergėties P. Pryžadžiu nėkados nebgrįžti į anas (nuodėmes) P. Prižadė́k, o neduok – amžinas melagis J. Nebijok, neapgausiu, kad jau prižadė́jau, tai ir ateisiu Vkš. Negaliu prižadė́t, nežinau, kada važiuos Šl. Kada užprašysi [siuvėją], prižadė̃s, nuvažiuosi, parsiveši Grz. Kad neprižadė́jai, tai ir neik LzŽ. Prižadė́jo atvažiuot ir neatvažiavo Krs. Nu jau prižadė́jo nėko nedaryti anam Sd. I neisiam pri darbo ne vienas, kol prižadė́s, ka duos valgyti Klk. Pagirdė labai, ir prižadė́jo parvežt JnšM. Prižadė́jau žmogum (dat. sing.), taigi reikia ir nuvežt Svn. Paskolini grūdų, pinigų prìžada ir neatiduoda Grz. Prižadỹ (prižadėk), ko namie nepalikai, tai paleisiu (ps.) Ad. Prižadė́[jo] grybų i neatanešė Klt. Būdavo, prìžada leist [mokyklon] i nebeleidžia: rudenį vaikam ganyt gi da reikia Mžš. Devyni metai kaip mirė žmona, tai jis prižadė́jo nesiženyt, ir gyvena vienas Rk. Žmona pakavojo vyrą ir prižadė́jo už kito netekėt Žln. Ten jau mun tų piningų prižadė́jo daug Klk. Prìžada tas velnias tam durniuo piningų (ps.) Lk. Jau anam kokius piningus prižadė́jo duoti ar ką Všv. Kai girti, tai jie visko prìžada Jrb. Kai girtas – visko prìžada, o išsipagiriojęs nieko neišmano Šk. Sako, tau prižadė́jo litrą [svaigalų], už tai tu jį priėmei Lp. Ji prižadėjo pataisyti jiems vakarienės ir pakloti patalą J.Balč. Jei važiuosi su manim, prižadu, kad nenuobodžiausi A.Škėm. Karalius prižadėjo smarkiai apdovanot tą, kuris sugaus vagį LTR(Auk). Marijonai seniai jau laikas ištekėti, ir mes seniai jau laukiame prižadėtosios dalies Žem. Anas (velnias) neleidžia jo, sako: – Prižadỹ pačią jauniausiąją dukterį, tai tada atleisiu DvP103. Žmogus prižadėjo [lapei] pilną maišą vištų atvežti MPs. | tr.: Pri peklos durų stojos: aš, sako, atejau toks, kur esu prižadė́tas [velniui], atsiimk muni (ps.) End. Našlaitėlis teip sirgo, prižadėtas Trejybei, aš jį nešiu Panemunin atlaiduos Č. ^ Kas greit prìžada, tas sunkiai duoda (atiduoda Vvr) Mrk, Krp. Kas greit prižada, iš to sunku gaut Sln.
prižadamaĩ adv.; D.Pošk. prižadė́tinai adv.; D.Pošk. | refl. Rtr, NdŽ.
2. refl. R, MŽ, D.Pošk, N tvirtai pasižadėti ką padaryti ar nedaryti: Ar prisìžadi savo elgimą pataisyt? Smln. Bugštumo pilna buvau, o liepa mun prisižadėti bažnyčio[je] nakoti Lž. Vyrai arklavagį apstumdė, apkulpijo, ir tas prisižadė́jo daugiau nebvogti Vkš. Pasidavė jam, prisižadėdamas vergauti LTI22(Bs). Kad aš liuobt prisižadė́jau, tai ir sutaisė kūtę Slm. Klupsčias vaikščioja, prisìžada – negersiu, ale ir vėl… Pv. Prisižadė́[jo] – ir nej[o] [į vestuves] Mrc. ^ Anksti prisižadėjo, tik nusivėlino KrvP(Ds). Ko žmogus negali išpildyt, negali prisižadė́t Rs. 3. refl. duoti įžadą, apžadus padaryti: Kas prisižadė́jęs yr, tai važiuodavo [į Šiluvą] Rs. 4. tr. sutikti ištekinti: Kam mane prižadė́jai berneliu? Dsm. Jeigu man prìžadi savo jaunesniąją dukterį, tai parodysiu kelį (ps.) LKT155(Žg). Prižadė́j[o] už manę leist dukterį, katrą aš imsiu LKT377(Vrn). Mokėjot mane gražiai išūginti, bet nemokėjot gerai prižadė́t (d.) Pns. Vai tik ne dėkui mielai močiutei, kad prižadėjai pijoku[i] berneliu[i] LTR(Krok). ║ intr. [i]sutikti (tekėti ar vesti): Ar man prižadė́t už jojo eitie? LB245(Grl). Prižadė́jai, ka būsi ma[no] žmona LKKIX201(Dv). Visą amželį tave mylėsiu, kad bažnytėlėj jau prižadėsiu LTR(Plv). Eglė ėmė ir prižadėjo tekėti už žalčio LTR. | refl. LL229: Prisižadė́jau eit žalkčiui ašiai žmona (ps.) LKT321(Vžns). Žodelį tarė, prisižadėjo, žiedelį dovanojo: mokėk nešiotis ir pagodotie tą aukselio žiedelį BsO343. ║ intr. pasisiūlyti vesti: Kalbėjau kalbėjau, kolei prikalbėjau, aš savo panelę imtie prižadė́jau (d.) Pb. | refl.: Jis prisižadė́jęs mergai, o eina paslaptai su kita (veda kitą) Kpč. Jau bernelis prisižadė́jo ir prieš altorių rankas sudėjo DrskD169. 5. intr. prigrasinti: Dievas pabudo ir pradėjo an jų rėkt, prižadė́jo iš dangaus išvaryt LKT376(Mrk). 6. tr. S.Dauk, N apkalbėti: Nutariu, apkalbu, prižadu SD231. \ žadėti; apžadėti; atžadėti; dažadėti; įžadėti; išžadėti; nužadėti; pažadėti; pražadėti; prižadėti; sužadėti; užžadėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • prizadéti — dénem dov., prizadêni prizadeníte (ẹ) 1. povzročiti duševno bolečino, trpljenje: njegove besede so jo prizadele; vsaka krivica, smrt ga zelo prizadene; brezobzirno, neprijetno prizadeti; ekspr. prizadeti v živo zelo / branje te pesmi ga je… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • prižadėti — vksm. Prižadėjo mán niẽkam tõ nesakýti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • udáriti — im dov. (á ȃ) 1. sunkovito dotakniti se koga, navadno z namenom prizadeti bolečino: udariti otroka, žival; udariti koga v obraz, trebuh; udaril ga je po glavi; udariti s palico, z roko; udaril jo je, da se je opotekla; lahno, močno udariti; pog …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • apžadėti — apžadėti, àpžada, ėjo tr. KI505, K 1. Q84, B, R66, MŽ88, BzB272, M, L, OGLII358, Rtr, NdŽ, KŽ pažadėti, prižadėti ką duoti ar padaryti (ppr. prisiekiant): Ir apžadėjo čia an tuo keliu pastatyti koplyčelę Gršl. Įsirgęs apžadėjo dveigį jautį ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prižadėjimas — sm. (1) NdŽ, DŽ1 1. I, D.Pošk, Sut, N, M, L, LL197, Š, Rtr → prižadėti 1: Palūkėk, pakolei išsipildys prižadėjimas Viešpaties M.Valanč. Jaunikaitis nei keršijimu, nei prižadėjimais pajudintas nebuvo S.Stan. Nuo prižadėjimų nėkados neatsisakydavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įžadėti — įžadėti, į̃žada, ėjo NdŽ 1. tr. Rtr, KŽ pažadėti, prižadėti: Tėvas velniui sūnų įžadėjo (ps.) Š. | refl. Rtr, NdŽ: Įsìžadu, kad nieko neveiksiu, i vis veikiu Klt. ║ refl. J duoti įžadą, daryti apžadus: Ji buvo įsižadėjus lankyt šventas vietas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atžadėti — atžadėti, àtžada, ėjo 1. intr. Rtr, KŽ liautis ką daryti: Žada žada, o nei prižada, nei àtžada Gs. | refl. Q10,620, SD1 108,202, SD216, R, R6,401, MŽ, MŽ540, MŽ220, P, S.Dauk, Sut, N, K, M, L, LL328, Š, ŠT52, Rtr, NdŽ, KŽ: Vienus audėm… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dažadėti — ×dažadėti, dàžada, ėjo (hibr.) intr.; Sut padaryti įžadą. žadėti; apžadėti; atžadėti; dažadėti; įžadėti; išžadėti; nužadėti; pažadėti; pražadėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžadėti — išžadėti, ìšžada, ėjo Š, Rtr, NdŽ 1. tr. pažadėti (visus) atiduoti: Visus šuniokus išžadėjau kitiems, net sau nebepasilikau nė vieno Š. 2. intr. KŽ ilgą laiką žadėti: Visus metus jis man išžadėjo, bet ligšiol nedavė Š. 3. tr. sutikti, leisti ką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusverti — nusver̃ti, nùsveria, nùsvėrė Š, nusverti, nùsveria, nusvėrė 1. tr. SD387, R390, MŽ525, N, K, NdŽ, Vgr, Slnt, Jrb, Slč atsverti, pasverti: Nusver̃k man svarą druskos KI34. Nùsvertus grūdus pildavo į vieną krūvą Smln. Su bezmėnu svėriau, gal i… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”